Naujienos

Vilniaus arkikatedroje atvertos 70 metų buvusios uždarytos koplyčios. Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – viena seniausių katalikų šventovių Lietuvoje. Tai istorinis įvykis, kad po bemaž 70 metų Katedroje atveriamos naujai įrengtos Turino drobulės, Gailestingumo ir Šv. Stanislovo koplyčios.

Šv. Stanislovo koplyčia – viena naujausių bei „slapčiausių“ koplyčių Katedroje – atsirado tik po Lauryno Gucevičiaus Katedros rekonstrukcijos. Nuo dabar į titulinio Katedros šventojo koplyčią perkeliama vertingiausia Vilniaus katedros brangenybė, seniausias relikvijorius Lietuvoje – „Šv. Stanislovo ranka“. Apie 1500–1503 m. Vilniaus auksakalių sukurtas sidabrinis paauksuotas rankos pavidalo relikvijorius talpina kankinio vyskupo relikviją. Legenda byloja, kad 1388 m., Lietuvos krikšto proga, šventojo palaikų dalelę Vilniaus katedrai dovanojo Krokuvos katedros kapitula. Manoma, kad ant relikvijoriaus piršto užmautas žiedas su safyru kadaise priklausė kuriam nors vyskupui ir buvo paaukotas šv. Stanislovui kaip votas. 

Gailestingumo koplyčioje (buv. Kęsgailų koplyčia) gerbiamos trijų Gailestingumo apaštalų – šv. Jono Pauliaus II, šv. Faustinos ir pal. kun. Mykolo Sopočkos relikvijos. 

Turino drobulės koplyčia, anksčiau vadinta Manvydų koplyčia, kvies melstis prie jubiliejiniais 2000-aisiais metais Vilniaus katedrai padovanotos Turino drobulės reprodukcijos. Koplyčioje taip pat pakabinta Meksikos Gvadalupės Švč. Mergelės Marijos paveikslo kopija.

Katedroje bus galima apžiūrėti ir sugrąžintą XVIII a. zakristijos spintą, kuri pastaruosius 30 metų  eksponuota Lietuvos Taikomosios dailės muziejuje (darbartiniame Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje). Šio istorinio baldo sugrąžinimas – tai 2005 m. prasidėjusio meno vertybių ir liturginių reikmenų grąžinimo Katedrai proceso reikšmingas įvykis. Nuo XIX a. vidurio Vilniaus katedros zakristijoje stovėjusi spinta – svarbi Vilniaus (arki)vyskupijos katedros istorijos dalis: ji mena Vilniaus katedroje Mišias aukojusius Vilniaus vyskupą pal. Jurgį Matulaitį (1918–1925) ir kankinį arkivyskupą Mečislovą Reinį (1940–1947), būsimąjį popiežių Pijų XI, kuris Katedroje lankėsi 1920 m., kitus svarbius įvykius.

Po metus trukusių kupolo restauravimo darbų atveriama Šv. Vladislovo koplyčia. Lankytojai išvys atidengtą XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje sukurtą, XX a. uždažytą kupolo dekorą. Atsivėrė iliuzinė tapyba: kasetonai su lipdinių imitacijomis, gėlių girliandos, iliuzinę architektūrą užbaigiančios kupolo žibinto kaneliūros. Šv. Vladislovo koplyčios kupolo restauravimo darbus finansavo Vengrijos Vyskupų Konferencija su Vengrijos Respublika.