Naujienos

Kuo išsiskiria Karkasono Dievo Motinos abatijos koplyčia ir joje esantis muziejus? Kokie įspūdžiai kilo pirmąkart pamačius šią erdvę ir kaip sekėsi joje įkurdinti paveikslus?
Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Su parodos kuratoriais Gaëliu Favier ir Rita Pauliukevičiūte abatijos koplyčios vaizdus ir planus tyrinėjome nuo 2024 m. pavasario, o rugsėjį atvykau į Karkasoną pažiūrėti, kaip viskas atrodo iš tikrųjų, susidėlioti parodos architektūros ir ikonografinės programos. Erdvė patiko – mačiau, kad bus gerai. Be to, susipažinau su Karkasono Dievo Motinos abatijos muziejaus savanoriais ir viena rėmėja, sužinojau, kad parodą globos Karkasono ir Narbonos vyskupas Bruno Valentinas. Man labai patiko žmonių atvirumas. Taip pat buvo svarbu sužinoti, kad šioje koplyčioje anuomet pakrikštytas pirmasis Narbonos vyskupas, prasidėjo šio krašto krikšto istorija. 
Kaip pagelbėjo parodos kuratoriai Gaëlis ir Rita? 
S. M.-M. Kuratoriai – tai režisieriai, jie, galima sakyti, atsakingi už rezultatą ir yra svarbesni už aktorę, tačiau šiuo atveju bendradarbiavome visi trys. Iš pradžių galvojau apie „Acheiropitų“ parodą. Šie objektai, kuriuos 2021 m. rodžiau Vilniaus „Artifex“ galerijoje, man atrodė labai tinkami Prancūzijai: ne rankų darbo atvaizdai, autentiški atspaudai, nesusiję su tapytojo gebėjimais ar su žmogiškomis pastangomis kurti, saulės šviesos sukurti bažnytiniai artefaktai. Man atrodė, kad tokių objektų paroda labiau patiktų, būtų suprantamesnė prancūziškai publikai. Tačiau Rita paklausė: „Kodėl ne tavo tapyba?“, ji įtikino eksponuoti tapybą – pakeitė mano sprendimą. Džiaugiuosi, kad jos paklausiau. 
Kaip atrinkote paveikslus parodai? Kokiems siužetams teikėte pirmenybę? Ar kūrėte vientisą pasakojimą?
S. M.-M. Atrinkau 2012–2022 m. paveikslus biblinėmis temomis. Vyrauja Senojo Testamento istorijos, o drobių dydis vidutiniškai siekia 300 x 200 cm. Ikonografija ir drobių matmenys leido sukurti koplyčioje vientiso pasakojimo ir architektūros parodą. Tekstai – Šventojo Rašto citatos  – prie paveikslų paaiškina ir praplečia jų prasmių lauką. Mačiau, kad ne vienam parodos lankytojui buvo nauja ir įdomu juos skaityti. Džiaugiuosi, kad per parodos atidarymą Bernard'as Berthod, Liono Notre-Dame-de-Fourvière bazilikos muziejaus (lobyno) direktorius, padėjo man komentuoti paveikslų siužetus, praplėsdamas pasakojimus meno istorijos pavyzdžiais, nurodydamas pirmavaizdžius.  
Kas lemia jūsų pasirinkimą tapyti vieną ar kitą Biblijos siužetą? 
S. M.-M. Lemia ikonografija ir drobės dydis. Tapau temą. Ją galiu išsemti per tris keturias drobes, kartais prireikia daugiau. Pavyzdžiui, Karkasone vyrauja Senojo Testamento moterų tema: Judita, Jaelė, Dalila ir Samsonas, Ieva ir Adomas. Kuratoriams ir man atrodė svarbu paaiškinti paveikslo istoriją, ikonografiją, todėl prie kiekvieno paveikslo prancūzų ir anglų kalbomis buvo netrumpa Biblijos ištrauka. Daugelis lankytojų pirmą kartą perskaitė Jaelės ar Juditos istorijas, buvo nustebinti pasakojimo jėgos. 
Rita Pauliukevičiūtė. Sigitos kūryboje jau daug metų gausu krikščioniškų dėmenų, nuorodų į biblinius pasakojimus, šventųjų atvaizdų. Ir nenuostabu – katalikybė yra labai stipri jos savasties dalis, jos kūryba negali to neatspindėti. Tai ją ryškiai išskiria iš Lietuvos tapybos konteksto ir svarbu jai pačiai, nes pasirinkimas kyla iš jos tikėjimo. Tiesa, nė vienam savo nutapytam šventajam, kaip ji pati sako, dar nėra nupiešusi aureolės. Nors Sigitos šventieji be aureolių, du iš jų – šv. Jordanas Saksonietis ir pal. Mykolas Giedraitis – kabo Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo ir modernioje nedidelėje Oksfordo katalikų Šv. Kryžiaus (Holy Rood) bažnyčioje.
Kaip apibūdintumėt šio Lietuvos sezono renginio – parodos – naudą ir poveikį?
R. P. Be galo džiaugiuosi, kad parodą pavyko surengti šioje koplyčioje ir tuo, kad Lietuva Prancūzijoje pristatoma ir Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės tapyba. Dėkoju Sigitai už ryžtą ir pastangas, kad ši paroda įvyktų, dėkoju už jos tapybą, kurią žiūrėti yra malonumas ir akims, ir protui, ir sielai; taip pat dėkoju mus priėmusiam Gaëliui Favier, Musée de Notre-Dame de l'Abbaye direktoriui. Džiaugiamės, kad Karkasono ir Narbonos vyskupas mons. Bruno Valentinas globojo parodą ir kvietė žmones joje apsilankyti; per parodos atidarymą trumpai pristatė kertinius Lietuvos išsivadavimo iš priespaudų istorijos momentus. Lietuvos istorijos kontekstą nušviečiantis tekstas kabojo ir šalia parodos anotacijos koplyčioje. Paroda svarbi ir tuo, kad tai bendras vyskupijų muziejų darbas, kuris, tikiuosi, suteiks daugiau galimybių ir ateityje kalbėti apie mūsų krikščionišką, katalikišką kultūrą, skleisti ją ir Prancūzijoje, ir Lietuvoje. Tai labai svarbus darbas nuo krikščionybės tolstančiose, savo istoriją pamiršti linkusiose visuomenėse.
Gaël Favier. Būtų įdomu apsvarstyti kitas bendradarbiavimo tarp mūsų muziejų galimybes, taip pat galbūt bendradarbiavimo su Fourvière muziejumi Lione perspektyvą, kad būtų skatinamas noras pažinti vieniems kitų kultūrą ir paveldą. Juk pagal tradiciją esame katalikiškos šalys. Labai džiaugčiausi tokia galimybe.
S. M.-M. Nors tęsiasi Rusijos karas prieš Ukrainą, kasdien bombarduojami miestai, nors tirštėja grėsmės, tačiau  kasdienis darbas ir kūryba stabdo tamsos jėgas, padeda augti vilčiai, kad blogis bus nugalėtas. Viliuosi, kad ši paroda lankytojams padėjo prisiminti dalykus ir istorijas, padedančias ramiau žvelgti į dabarties sumaištį, bibliškai tariant – tikintis, kad būsime išgelbėti iš beviltiškiausios situacijos. 
Gaëli, kokie jūsų įspūdžiai pasibaigus parodai?
G. F. Sigitos tapybos paroda Karkasone išties sėkminga. Daugiausia lankytojų atėjo jos apžiūrėti 2024 m. gruodį iki Trijų Karalių šventės – tai buvo Karkasono ir jo apylinkių gyventojai, nemažai turistų iš Ispanijos ir vienas kitas anglas. Kadangi įėjimas į bažnyčią yra tiesiai iš gatvės, kuria daug žmonių traukia apžiūrėti Karkasono tvirtovės (tai Viduramžių miestas-tvirtovė ant Odo upės kranto, atstatyta XIX a. ir 1997 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kasmet aplankoma apie 3 mln. turistų), užsukdavo ir daug žioplinėjančių praeivių, nežinančių, kad viduje eksponuojama paroda. Sigitos tapybos darbai jiems tapo atradimu – ne tik tapyba, dvasinis jos matmuo, bet ir Lietuvos vardas. Taigi, Sigita savo tapybos darbais tapo Lietuvos ambasadore ir Prancūzijos pietvakariuose.
Kokios parodos lankytojų įžvalgos?
G. F. Geriau išmanantys Šventąją istoriją buvo sujaudinti ir net sužavėti paveikslų skleidžiamos jėgos. Kaip pasakė vienas lankytojas, „Tapyba, kuri ragina ir verčia mus iš naujo perskaityti Biblijos tekstą“. Šį jausmą dar stipriau patyrė krikščionys, aplankę parodą Kalėdų laikotarpiu ir vėliau, jau artėjant gavėniai. Žinoma, kai kuriems imponavo pats „šventas“ biblinio teksto smurtas, kuris dažnai būna sušvelninamas!
Kokia jūsų asmeninė patirtis rengiant parodą?
G. F. Labai džiaugiuosi šiuo bendradarbiavimu, visų pirma – dėl Sigitos asmenybės. Nepaisydama įspūdingo Lietuvos ambasadorės prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui pareigų teikiamo statuso, ji nuoširdžiai atsidėjo parodos įrengimui – darbavosi nevengdama nuovargio, nebijodama susitepti rankų. Jos atvirumas ir požiūris į šį projektą man paliko gilų įspūdį, o džiaugsmingas, optimizmo kupinas būdas leido žvelgti į parodą ne pro nerimo, bet pro džiaugsmo prizmę. Sigita nepabūgo patikėti savo darbų mūsų kukliam lobyno muziejui, tad jaučiuosi labai pagerbtas jos pasitikėjimo.
Antra, man atrodo, kad mano vadovaujamam Abatijos lobyno muziejui buvo labai svarbu parodyti Karkasono valdžios institucijoms ir mūsų dvasininkijos atstovams, kad čia įmanoma įgyvendinti tarptautinį projektą. Tiesą sakant, ši vieta tam ypač palanki, o Viduramžius menančios abatijos sienos kuria pamaldžią, susikaupimui palankią atmosferą. Tačiau neneigsiu, kad buvo sunkumų: parodos darbai didelio formato, o darbuotojų ir pagalbininkų, į kuriuos galiu remtis, labai nedaug. Be to, ir metų laikas ne pats palankiausias – daug daugiau lankytojų sulaukiame vasarą. 

Ačiū už pokalbį.

Kalbino A. M.

Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės paroda „Atvaizdai“ buvo vienas iš Lietuvos sezono Prancūzijoje programos renginių. Projekto partneriai – Musée de Notre Dame de L‘Abbaye ir Vilniaus arkivyskupija.