Naujienos

Diplomatai Lozoraičiai – tėvas Stasys ir jo sūnūs, Stasys jaunesnysis ir Kazys, – savo laikysena, principingumu, patriotiškumu ir darbais darė įspūdį tiek bendradarbiams, tiek sutiktiems žmonėms. Jų atminimui puoselėti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Seimas paskelbė 2024-uosius diplomatų Lozoraičių metais. Bažnytinio paveldo muziejus, prisidėdamas prie šio minėjimo, rugsėjo 6–14 dienomis sujungs Lozoraičių paveldo gijas į pasakojimą apie šios šeimos nuopelnus Lietuvos laisvei ir diplomatijai.

Bažnytinio paveldo muziejuje bus galima  pamatyti audiovizualinę parodą „Lozoraičių Roma“: archyvinės nuotraukos ir šių dienų filmuotos miesto panoramos supažindins su Lozoraičių mėgtomis Romos vietomis ir maršrutais, bažnyčiomis ir parkais, parduotuvėlėmis ir kavinėmis; vaizdo įraše apie Kazį Lozoraitį pasakos kolega Vatikano radijuje Saulius Kubilius ir Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.

Grafikos dirbtuvėse bus galima virtualiai pasižvalgyti po miestą, kuriame Lozoraičiai gyveno daug metų. Pagal pasirinktas nuotraukas specialiais rėžtukais bus raižomi  ir grafikos presu spaudžiami Lozoraičių Romos atvaizdai – gatvės, aikštės, bažnyčios, parkai, panoramos. Nemokami edukaciniai užsiėmimai suaugusiesiems ir vaikams vyks rugsėjo 6 d. 16 val., 13 d. 16 val. ir 14 d. 11 val. Dirbtuvėse dalyvių skaičius ribotas, todėl būtina registruotis iš anksto.

Rugsėjo 11 d. 16 val. muziejuje vyks konferencija „Mes laisvi! Lozoraičių pasaulis“. Pranešimus skaitys ir diskusijoje dalyvaus Lozoraičius asmeniškai pažinojęs filosofas, kultūros istorikas ir buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo sosto dr. Vytautas Ališauskas,  Lozoraičių paveldą tyrinėjanti dr. Asta Petraitytė-Briedienė, istorikas dr. Norbertas Černiauskas ir kiti.

Lozoraičių šeima egzilyje atsidėjo Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės išsaugojimui  ir atkūrimui. Diplomatas Stasys Lozoraitis buvo paskirtas į tarnybą Romoje 1929 m., tarnavo iki 1932-ųjų, vėliau į amžinąjį miestą grįžo 1939 m. ir ten praleido visą likusį gyvenimą, ten užaugo ir subrendo jo sūnūs Stasys ir Kazys. Visą tą laiką greta buvo jų motina, žurnalistė ir pedagogikos entuziastė, visuomenininkė Vincenta Matulaitytė-Lozoraitienė, o vėliau į šeimą atitekėjo dvi žavingos, intelektualios italės Daniela ir Giovanna – jos taip pat pamilo Lietuvą.

Lozoraičiai buvo veiklūs Italijos lietuvių bendruomenės nariai, bendradarbiavo su Katalikų Bažnyčia ir Lietuvos okupacijos nepripažinusiu Apaštališkuoju Sostu. Stasys Lozoraitis 1929–1932 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje prie Šventojo Sosto, Stasys Lozoraitis jaunesnysis – Lietuvos atstovas prie Šventojo Sosto nuo 1970 m., Kazys Lozoraitis dvidešimt metų dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje, buvo Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto 1992–2004 m.