Leidiniai

Lietuvių koplyčios dviejose svarbiausiose pasaulio katalikų bažnyčiose – Vašingtono Nacionalinėje šventovėje ir Šv. Petro bazilikoje Vatikane – šiandieną mums atrodo kaip duotybė. Retas tesusimąstome, o kaipgi jos apskritai galėjo atsirasti tokiose reikšmingose vietose, kas buvo šio neeilinio sumanymo iniciatoriai ir vykdytojai. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos koplyčia Nacionalinėje Nekaltojo Prasidėjimo šventovėje Vašingtone buvo pašventinta 1966 m. rugsėjo 5 d., Gailestingumo Motinos koplyčia Šv. Petro bazilikoje Vatikane – 1970 m. liepos 6–7 dienomis. Lietuva tuo metu pasaulio geopolitiniame žemėlapyje neegzistavo, katalikybė buvo persekiojama ir gniuždoma, tikintieji kentė suvaržymus ir represijas. Mažyčių, bet ryškiai matomų lietuvybės salelių pasirodymas dviejuose ypatingai svarbiuose Vakarų pasaulio centruose Šaltojo karo pačiame įkarštyje prilygsta miniatiūriniam stebuklui.

Rašant apie sumanymus įrengti lietuvių koplyčias Vašingtono Nacionalinėje šventovėje ir Šv. Petro bazilikoje ir siekiant kuo išsamiau pristatyti idėjos gimimą, genezę, išsipildymą, vykdytojus – tarp kurių buvo ir kunigai, ir architektai bei dailininkai, ir aukotojai, rėmėjai, – siekta atskleisti taip pat aplinkybes, kurios paskatino lietuvių diasporą imtis sumanymo, leido patikėti savo jėgomis jį įgyvendinant. Bandyta surasti atsakymą į daugeliui natūraliai kylantį klausimą, kaip diasporos lietuvių dailininkams pavyko patekti į reikliai prižiūrimas ir kontroliuojamas ypatingos meninės kokybės paisančių šventovių erdves.