Lobynas
Parodos organizatorius: Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus
Kuratorė Birutė Valečkaitė
Konsultantai: Darius Baronas, br. Sławomir Brzozecki OP, Inga Ilarienė, Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Rita Pauliukevičiūtė
Koordinatorės: Violeta Indriūnienė, Kamilė Jagėlienė, Indraja Kubilytė, Vidmantė Narvidaitė, Livija Salickienė, Sandra Stonytė
Architektė: Ieva Cicėnaitė
Dizainerė: Laura Grigaliūnaitė
Fotografai: Kęstutis Stoškus, Gediminas Trečiokas
Redaktorė: Rita Markulienė
Vertėjas: Paulius Balčytis
Rėmėjai: Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynas, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, UAB „Baltisches Haus“, BTA draudimas, RENESANS TRANS INTERNATIONAL EXHIBITIONS Sp. z o.o.
Informaciniai rėmėjai: bernardinai.lt, žurnalas „IQ“, UAB „JCDecaux Lietuva“ , UAB „Media Traffic“, žurnalas „Artuma“, žurnalas „Kelionė“, VšĮ „Magnificat leidiniai“
Parodos rengėjai dėkoja: Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijai, dr. Jauniui Gumbiui, Kaišiadorių vyskupijai, Karvio Šv. Juozapo parapijai, Kauno arkivyskupijai, Kauno arkivyskupijos muziejui, Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijai, Kretingos muziejui, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, Lietuvos liaudies buities muziejui, Lietuvos meno pažinimo centrui „Tartle“, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Liškiavos Švč. Trejybės parapijai, Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijai, Musninkų Švč. Trejybės parapijai, Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijai, Palėvenės Šv. Domininko parapijai, Panevėžio vyskupijai, Pavoverės Šv. Kazimiero parapijai, Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijai, Rykantų Švč. Trejybės parapijai, Smilgių Šv. Jurgio parapijai, Šiaulių „Aušros“ muziejui, Šiaulių vyskupijai, Šilėnų Švč. Mergelės Marijos parapijai, Telšių vyskupijai, Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekai, Trakų istorijos muziejui, Traupio Šv. Onos parapijai, Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijai, Utenos kraštotyros muziejui, Vabalninko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijai, Vievio Šv. Onos parapijai, Vilkaviškio vyskupijai, Vilniaus arkivyskupijos Restauracijos ir statybos tresto darbuotojams, Vilniaus (Kalvarijų) Šv. Kryžiaus atradimo parapijai, Vilniaus regioniniam valstybės archyvui, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai, Vilniaus Šventosios Dvasios parapijai, Vilniaus Šv. Teresės parapijai, Vilniaus universiteto bibliotekai, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijai, Žemaičių muziejui „Alka“ ir eksponatus padėjusiems paruošti restauratoriams.
2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo minimas Pamokslininkų ordino įkūrėjo šv. Dominyko (Domingo de Guzmán, apie 1170–1221) mirties 800 metų jubiliejus. 1231 m. tradiciškai laikomi dominikonų misijų Lietuvoje pradžia, ilgainiui susieta su legenda apie pirmojo lenkų kilmės dominikono šv. Hiacinto (Jacek Odrowąż, apie 1183–1257) apsilankymą. Abu šventieji Lietuvą pasiekė tik netiesiogiai: per savo mokinius ir jų pasakojimus, tapusius auksakalystės, tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės kūriniuose įamžintų atvaizdų pagrindu.
Parodos eksponatai atspindi aštuonis šimtmečius besitęsiančią atminties tradiciją. Jos ištakos – šventųjų gyvenimo aprašymai, kuriuos papildė vėlesni pasakojimai apie vizijas ir stebuklus. Stenduose pateikiamos šaltinių ištraukos, įkvėpusios šventųjų vaizdavimą, ir pristatomos freskos, lipdiniai, paveikslai, kurių pasiskolinti nėra galimybės. Pavyzdžiui, seniausias šv. Dominyko atvaizdas Lietuvoje, išlikęs XVI a. pr. sukurtoje Vilniaus Bernardinų bažnyčios freskoje, įspūdingi rokokiniai Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios ir vienuolyno lipdiniai, sienų tapyba.
Turtingos vienuolijų dailės likučiai – XVII–XVIII a. monstrancijos iš Seinų, Liškiavos, Žemaičių Kalvarijos, paveikslai ir skulptūros iš Paparčių, Trakų, Vilniaus dominikonų vienuolynų, Kauno bernardinių Švč. Trejybės bažnyčios – liudija gyvą pamaldumo tradiciją, kuria buvo sekama ir liaudies meno kūriniuose. Parapijose ją bandyta išlaikyti ir XIX–XX a., ypač per Rožinio brolijų veiklą. Dominikonams atsikūrus Raseiniuose (1932–1940) ir Vilniuje (nuo 1992 m.) sukurti atvaizdai liudija kartu atgimusį ordino šventųjų vaizdavimą. XX a. pirmosios pusės kontekste svarbi ir mažai žinoma Šv. Hiacinto koplyčios Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje dekoravimo istorija: per kelis 1944 m. mėnesius Jerzy Hoppeno vadovaujama dailininkų grupė papuošė koplyčią šventojo gyvenimo scenomis. Jų eskizai, saugomi Torunės universiteto bibliotekoje, po Antrojo pasaulinio karo pirmą kartą sugrįžta į Vilnių.
Parodos eksponatai atkeliavo iš devyniolikos parapijų, dešimties muziejų, keturių bibliotekų ir trijų privačių kolekcijų. Juos papildo ekspozicijoje pristatomos šv. Dominyko ir šv. Hiacinto vaizdavimą įkvėpusios šaltinių ištraukos ir kūrinių, kurių pasiskolinti nėra galimybės, nuotraukos. Visa tai liudija, kaip nuo pamaldumo ištakų pirmuosiuose gyvenimo aprašymuose keitėsi pasakojimai apie šventuosius, kaip šv. Dominyką ir šv. Hiacintą įsivaizdavo dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenę žmonės. Aštuonis šimtmečius saugomas šv. Dominyko ir šv. Hiacinto atminimas sukūrė turtingą vietinį paveldą, atskleidžiantį sąsajas su Europos krikščioniškomis šalimis. Paroda padeda jį iš naujo atrasti ir įvertinti.
-da14b50f1321a6427f12969aacc4ae61.jpg)