2024 rugsėjo 06 d. 11:00–rugsėjo 14 d. 18:00
Audiovizualinė paroda „Lozoraičių Roma“
Rugsėjo 6–14 d. Bažnytinio paveldo muziejuje vyko renginiai skirti Lozoraičių šeimai. Renginiai buvo Europos paveldo dienų'24 programos dalimi.
2024 birželio 05 d.–spalio 05 d.
Lietuvos balsas Šaltojo karo metais: lietuvių koplyčios Vašingtono Nacionalinėje šventovėje ir Šv. Petro bazilikoje Vatikane
Birželio 5–spalio 5 d. Bažnytinio paveldo muziejuje veikė prof. dr. (hp) Giedrės Jankevičiūtės paroda . Joje buvo pristatyta abiejų koplyčių istoriją, atskleista jų reikšmę lietuvių diasporai ir okupuotai Lietuvai. Ypatingas dėmesys parodoje buvo skirtas meniniams kontekstams, kurie leido lietuvių dailininkams karo pabėgėliams įsilieti į juos priėmusių šalių meninį gyvenimą ir pasireikšti tarptautiniu mastu.
2024 gegužės 15 d.–spalio 01 d.
Žilvino Kempino instaliacija „Vėjalaikis“ Vilniaus katedros varpinėje
Minint jubiliejinę 10-ties metų Vilniaus varpinės atverimo visuomenei sukaktį gegužės 15 d. varpinėje buvo atidaryta specialiai šiai vietai sukurta menininko Žilvino Kempino instaliacija „Vėjalaikis“. Šis kūrinys – tai pirmasis šiuolaikinio meno ir senojo bokšto dialogas.
2023 rugsėjo 29 d.–2024 balandžio 27 d.
Tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“
Bažnytinio paveldo muziejuje rugsėjo 29 d. atidaroma tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“. Šia paroda minime šventojo kankinystės metines. Ši sukaktis sutampa su Vilniaus 700 metų jubiliejumi, o Vilnius turi išskirtinę reikšmę šv. Juozapato istorijoje.
2023 rugsėjo 01 d.–2024 kovo 31 d.
Paroda-žaidimas „Varpinė – Vilniaus laiko juosta“
Kaip vaikų amžius matuojamas darant įkartas durų staktoje, taip šiame bokšte galėtume įrėžti čia nutikusių įvykių skalę. Vilnius jau nebe vaikas, bet dar jaunas, 700 metų, miestas. Varpinę galėtume laikyti jo bendraamže, visa ko liudininke – tik ne statiška, o augusia, besikeitusia kartu su juo.
2023 birželio 07 d.
Dvylika. Iliustracijos ir komiksai
Parodoje pristatomi pirmieji Jėzaus Kristaus mokiniai, vadinami apaštalais (gr. apostolos – pasiuntinys). Naujajame Testamente skaitome, kad pirmiausia Jėzus pašaukė dvylika: Petrą, Jokūbą Vyresnįjį, Joną, Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Jokūbą Jaunesnįjį, Judą Tadą, Simoną ir Judą Iskarijotą. Tačiau apaštalų buvo daugiau: išdaviką Judą pakeitė išrinktas apaštalas Motiejus, o aistringas krikščionybės skleidėjas Paulius, nors tiesiogiai nebuvo susitikęs su Jėzumi, taip pat vadinamas apaštalu.
2023 kovo 15 d.–rugpjūčio 26 d.
THEATRUM BIBLICUM. Velykų preliudijos scenovaizdžiai
Bažnytinio paveldo muziejaus paroda Theatrum biblicum (liet. k. Biblijos teatras) skirta scenografijos sričiai. Ji pristato unikalias, per pastarąjį dešimtmetį atrastas barokines Didžiosios savaitės dekoracijas ir Senojo bei Naujojo Testamento paveikslus iš Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios, taip pat iš kitų Lietuvos šventovių bei muziejų rinkinių. Specifinės paskirties kūriniai parodo, kaip XVIII a. – XIX a. I p. per metaforas ir alegorijas būdavo įprasminama Didžiosios savaitės liturgija. Didžiąją savaitę dekoracijos pakeisdavo įprastą bažnyčios vaizdą, paversdavo interjerą įspūdinga, sukrečiančia erdve, pajungta pagrindinei idėjai.
2022 gruodžio 17 d.–2023 gegužės 31 d.
Barbora etc.
Vilniaus katedros varpinėje eksponuota paroda-žaidimas, skirta Barboros Radvilaitės 500 metų gimimo jubiliejui. Bene garsiausios Lietuvos istorijoje moters gyvenimą pristatė stilizuota komoda. Dvidešimt keturi stalčiai parodė perlus ir drabužių audinius, galėjusius puošti valdovę, leido pauostyti jai ruoštas vaistines, kvapiąsias medžiagas, patyrinėti, kaip jos epochos žmonės rūpinosi burnos higiena. Skaitydami laiškus, lankytojai galėjo pasvarstyti, koks galėjo būti karalienės būdas, kam ji atskleisdavo savo rūpesčius ir norus, kokį skanumyną ypač mėgo.
2022 lapkričio 23 d.–2023 vasario 15 d.
Corpisanti. Katakombų relikvijos-skulptūros Valkininkų ir Buivydžių bažnyčiose
Paroda pristatė Romos katakombų šventųjų relikvijas-skulptūras arba corpisanti (it. k. „šventieji kūnai“). XVIII a. vid. – XIX a. vid. jos tūkstančiais paplito daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių. Parodos dėmesio centre – šv. Bonifaco ir šv. Florijono relikvijos-skulptūros, laikomos vieninteliais išlikusiais corpisanti pavyzdžiais Lietuvoje. Paroda supažindino su ritualiniu šių relikvijų perkėlimu (translatio) į Valkininkų ir Buivydžių bažnyčias, skulptūrų simboline-religine plotme, istorine aplinka ir meniniais bruožais. Eksponuoti rašytiniai ir ikonografiniai šaltiniai, šventųjų kankinių palaikų rentgeno tyrimai, pateikti ir kiti geografiškai artimi atvejai, bylojantys apie sunaikintas, dingusias arba už šalies ribų atsidūrusias šio tipo relikvijas, patvirtinančias mūsų kraštus pasiekusį fenomeną.
-da14b50f1321a6427f12969aacc4ae61.jpg)